Priklausomai nuo alkūninio veleno, yra du skirtingi V8 variklių tipai.

Vertikali plokštuma yra tipiška V8 konstrukcija Amerikos transporto priemonėse. Kampas tarp kiekvieno alkūninio švaistiklio grupėje (grupė po 4) ir ankstesnio yra 90°, todėl žiūrint iš vieno alkūninio veleno galo tai yra vertikali konstrukcija. Šis vertikalus paviršius gali pasiekti gerą pusiausvyrą, tačiau tam reikia didelio svorio lygintuvo. Dėl didelės sukimosi inercijos V8 variklis su tokia vertikalia struktūra turi mažesnį pagreitį ir negali greitai įsibėgėti ar sulėtinti, palyginti su kitų tipų varikliais. Tokios konstrukcijos V8 variklio uždegimo seka yra nuo pradžios iki galo, todėl reikia suprojektuoti papildomą išmetimo sistemą, kad būtų galima sujungti išmetimo vamzdžius abiejuose galuose. Ši sudėtinga ir beveik gremėzdiška išmetimo sistema dabar tapo dideliu galvos skausmu vienviečių lenktyninių automobilių dizaineriams.

Plokštuma reiškia, kad švaistiklis yra 180°. Jų balansas nėra toks tobulas, nebent naudojamas balansinis velenas, vibracija labai didelė. Kadangi nereikia atsvaros geležies, alkūninis velenas turi mažą svorį ir mažą inerciją, gali turėti didelį greitį ir pagreitį. Tokia konstrukcija labai paplitusi 1,5 litro šiuolaikiniame lenktyniniame automobilyje Coventry Climax. Šis variklis iš vertikalios plokštumos virto plokščia konstrukcija. Automobiliai su V8 ​​struktūra yra Ferrari (Dino variklis), Lotus (Esprit V8 variklis) ir TVR (Speed ​​Eight variklis). Ši konstrukcija yra labai paplitusi lenktyniniuose varikliuose, o gerai žinoma yra Cosworth DFV. Vertikalios konstrukcijos dizainas yra sudėtingas. Dėl šios priežasties dauguma ankstyvųjų V8 variklių, įskaitant De Dion-Bouton, Peerless ir Cadillac, buvo suprojektuoti su plokščia konstrukcija. 1915 m. vertikalaus dizaino koncepcija pasirodė Amerikos automobilių inžinerijos konferencijoje, tačiau surinkti prireikė 8 metų.