Remiantis pranešimais, JAV armijos ir Teksaso A&M universiteto mokslininkai sukūrė naujo tipo polimerines medžiagas atlikdami tyrimą, skirtą patobulinti būsimus nepilotuojamus orlaivius ir robotus, kurie gali automatiškai deformuotis ir savaime išsigydyti.

Ankstyvųjų tyrimų metu pirmą kartą pasirodžiusi 3D spausdinta epoksidinės dervos medžiaga gali reaguoti į dirgiklius. Mokslininkai tikisi, kad ateityje į jį bus galima įterpti išmaniąsias technologijas, kad jos galėtų automatiškai prisitaikyti prie aplinkos, nekontroliuojamos išorinio pasaulio. Tyrimo tyrėjai sakė: „Tikimės sukurti materialią sistemą, kuri vienu metu galėtų turėti struktūros, jutimo ir atsako funkcijas“.

Tyrėjai numatė ateities platformą, tinkamą oro ir žemės misijoms, turinčią T-1000 charakteristikas Holivudo filme „Terminatorius 2“. Šiame populiariame filme Terminatorius pagamintas iš skysto metalo, o jo ranką galima paversti ginklu, skirtu durti žmones. Jis taip pat gali pasitaisyti po to, kai jį pataikė 12 kalibro šautuvas ir 40 mm granatsvaidis.

Iki šiol mokslininkų sukurtos medžiagos gali reaguoti į temperatūrą. Mokslininkai pirmiausia pasirinko šią medžiagą, nes ją lengva naudoti atliekant laboratorinius tyrimus.

Polimerai yra pagaminti iš pasikartojančių vienetų, kaip ir grandinės grandys. Remiantis pranešimais, minkštesnių polimerų grandinės yra tik lengvai sujungtos kryžminiu ryšiu. Kuo daugiau kryžminių jungčių tarp grandinių, tuo didesnis medžiagos kietumas.

Tyrėjai teigė: „Dauguma kryžminių ryšių medžiagų, ypač pagamintų 3D spausdinimo būdu, paprastai būna fiksuotos formos, tai yra, kai dalys bus pagamintos, medžiagos nebus apdorojamos ar išlydomos. Naujos medžiagos turi dinaminį raktą, leidžiantį jį kelis kartus pakeisti iš skysto į kietą, todėl jas galima spausdinti 3D arba perdirbti.

Tokie dinaminiai raktai lemia unikalų formos atminties elgesį, todėl medžiagą galima užprogramuoti ir suaktyvinti, kad grįžtų į atminties formą. Dėl šio lankstumo gaunamas ir minkštas, panašus į gumą polimeras, ir kietas, laikantis plastiko polimeras.

Šiuo metu tyrimai vis dar yra tyrimų ir plėtros stadijoje. Komanda pradėjo bandyti sukurti 3D spausdinimo medžiagą, kurią būtų galima naudoti konstrukcinėse programose, gaminant dronų ir net rotorinių lėktuvų komponentus.

Tyrėjai teigė: „Šiuo metu galime lengvai pasiekti 80 % medžiagos savaiminio gijimo greičio kambario temperatūroje, tačiau tikimės pasiekti 100 %. Be to, tikimės, kad medžiaga gali reaguoti į kitus dirgiklius, išskyrus temperatūrą. Pavyzdžiui, šviesa Ateityje išnagrinėsime kai kurių žemo lygio išmaniųjų technologijų įdiegimą, kad medžiagos galėtų prisitaikyti automatiškai, naudotojams nereikės inicijuoti proceso.

Perspausdinta iš Gasgoo bendruomenės